Cheminės kilmės grėsmės

Mokslo bei technikos pažanga į mūsų gyvenimą įneša daugiau pavojų bei rizikos. Mus supa daugybė technologijų, pavojingų medžiagų ir įrenginių, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių gali tapti nelaimių priežastimi.

Cheminės kilmės ekstremalioji situacija - tai įvykis, susijęs su tarša cheminėmis medžiagomis, kai yra pavienių ar grupinių žmonių apsinuodijimų cheminėmis medžiagomis, ir (ar) kurio atsiradimo aplinkybės ir pasekmės kelia riziką gyventojų sveikatai ir gyvybei.

Cheminės kilmės ekstremaliąsias situacijas gali sukelti įvairių technologinių procesų sutrikimai, dėl kurių kyla gaisrai, įvyksta sprogimai, į aplinką patenka cheminės medžiagos (teršalai), įvairių rūšių transporto avarijos pervežant pavojingas chemines medžiagas, energetikos, magistralinių vamzdynų avarijos. Galimi ir kiti ekstremalieji įvykiai, būdingi pramonės objektams ir komunikacijoms, kurie paprastai tampa ekologinių ekstremaliųjų situacijų priežastimi ir sukelia atmosferos sudėties ir savybių, hidrosferos būsenos pakitimus.

Cheminė tarša taip pat gali atsirasti po tyčinio pavojingų cheminių medžiagų paleidimo (pvz. terorizmo tikslais). Tokio iš anksto suplanuoto išpuolio, naudojant cheminį agentą, pavojus vadinamas cheminiu terorizmu. Kaip cheminį agentą teroristai dažniausiai naudoja kovines chemines medžiagas (zarinas, zomanas, V-dujos ir t.t.).

Šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra 17 objektų, kuriuose pavojingų medžiagų kiekiai prilygsta nustatytųjų kvalifikacinių kiekių II lygiui ar jį viršija (stambiausios iš jų - Jonavos „ACHEMA", Kėdainių „LIFOSA", „ORLEN Lietuva" (buvusi „Mažeikių nafta") bei kitos įmonės ir 35 objektai, kuriuose pavojingų medžiagų kiekiai prilygsta nustatytųjų kvalifikacinių kiekių I lygiui ar jį viršija. Be to, Lietuvoje yra apie 1 000 smulkesnių įmonių ir objektų, gaminančių, naudojančių, sandėliuojančių, prekiaujančių, transportuojančių pavojingas chemines medžiagas - chlorą, amoniaką, sieros dioksidą, anglies monoksidą, azoto oksidus, gyvsidabrį, kai kuriuos organinius tirpiklius, pesticidus ir daug kitų. Lietuva yra tranzito tarp rytų ir vakarų šalis. Kiekvieną dieną tranzitu per Lietuvą keliauja daugybė pavojingų krovinių. Lietuvoje per pastaruosius kelis dešimtmečius įvyko įvairaus masto cheminės nelaimės, didžiausios iš jų:

1981 m. Šilutės rajone iš nuvirtusios nuo bėgių geležinkelio cisternos išsiliejo 50 tonų chloro. Chloro koncentracija atmosferos ore siekė 80 mg/m3 (DLK atmosferos ore (vienkart.) 0,1 mg/m3, paros - 0,03 mg/m3).

1989 m. Jonavos r. tuometiniame gamybiniame susivienijime „Azotas" sprogus ir sugriuvus izoterminei skysto amoniako saugyklai, išsiliejo apie 700 tonų skysto amoniako, kilo gaisras nitrofoskos sandėlyje. Avarijos metu į atmosferą pateko azoto rūgštis, azoto oksidai, fluoras, chloras. Iš jų susidaręs šleifas nusidriekė 32 km virš 600 kv. km teritorijos keturiuose Lietuvos rajonuose (Jonavos rajone, Ukmergės rajone, Kėdainių rajone - dalis Šėtos, Širvintų rajone - dalis Gelvonų apylinkės). Avarijos metu ir likviduojant pasekmes žuvo 7 žmonės, keli šimtai apsinuodijo.

Iki 1997 m. spontaniškų pesticidų sandėlių gaisrų skaičius Lietuvoje pasiekė 44, jie sukeldavo didelį trumpalaikį oro ir ilgalaikį (iki kelerių metų trunkantį), galintį išplisti ir regiono mastu, paviršinių bei gruntinių vandenų užteršimą pesticidais ir jų sąveikos produktais. Paskutinis atvejis - 1999 m. Vilniaus rajone, Marijampolio seniūnijos, Vilkiškių kaime, AB „Marijampolio komunalininkas" priklausančiame pesticidų sandėlyje kilo gaisras. Sandėlyje buvo saugomos 29 tonos netinkamų naudoti senų chemikalų.

Ne mažiau svarbūs užteršimo gyvsidabriu atvejai. Jie sudaro daugumą visų cheminio užteršimo židinių. Dažniausiai gyventojams kelia rūpestį namuose sudužęs medicininis termometras.

Nuo 1999 m. atsirado užteršimo tetraetilšvinu atvejų. Minėtais metais buvo užregistruoti 5 šio pavojingo skysčio išsiliejimo bei panaudojimo atvejai, 2 žmonės mirė, apsinuodijusių skaičius siekė 30. Tetraetilšvino išsiliejimo buityje pavieniai atvejai kasmet vis dar registruojami.

Atsižvelgiant į galimas cheminės kilmės grėsmes, gyventojams yra labai svarbu žinoti, kaip elgtis cheminės kilmės įvykio, ekstremaliosios situacijos ar iš anksto suplanuoto išpuolio atveju.

Gairės "Kaip elgtis gavus įtartiną siuntinį"

Kaip elgtis esant cheminei taršai?

Kaip elgtis gavus įtartiną siuntinį ar voką?

Atsargiai - tetraetilšvinas

Buityje naudojamos cheminės medžiagos

Gairės „Kaip elgtis gyvsidabrio išsiliejimo atveju?"

Infografikas "Kaip elgtis išsiliejus gyvsidabriui"

_________________________________________________________

Įvykus nelaimei galite visą parą skambinti į

Apsinuodijimų informacijos biurą

tel. 8-5 236 2052

Kvalifikuoti specialistai Jums patars, kokių priemonių reikia imtis, kaip suteikti nukentėjusiajam pirmąją pagalbą.