Vilniuje susirinko tarptautiniai ekspertai: stiprinamas pasirengimas CBRN grėsmėms
Gegužės 12–14 dienomis Vilniuje vyko tarptautiniai cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių (CBRN) grėsmių valdymo mokymai, kuriuos organizavo Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC), įgyvendindamas Europos Sąjungos finansuojamą civilinės saugos projektą „rescEU“. Mokymuose dalyvavo ekspertai iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Europolo bei Lietuvos sveikatos sektoriaus, krizių valdymo, civilinės saugos, radiacinės saugos, kariuomenės ir kitų institucijų.
Mokymų metu aptartos šiuolaikinės CBRN grėsmės, radiologinių ir branduolinių incidentų rizikos, sveikatos sistemos pasirengimas, tarpinstitucinis koordinavimas ir tarptautinė praktika. Praktinėje dalyje dalyviai dirbo su asmeninėmis apsaugos priemonėmis, atliko apsauginių kostiumų užsidėjimo ir nusivilkimo procedūras bei dalyvavo stalo pratybose, kurių metu buvo testuojamas institucijų reagavimas ir sprendimų priėmimas krizinių situacijų metu.
Pastaraisiais metais CBRN grėsmių pobūdis tampa vis sudėtingesnis – jos gali kilti ne tik dėl natūralių priežasčių ar nelaimingų atsitikimų, bet ir būti susijusios su tyčiniais veiksmais, terorizmu ar hibridinėmis grėsmėmis. Todėl įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą „rescEU“ projektą Lietuvoje stiprinamas pasirengimas įvairioms krizėms, plečiami reagavimo pajėgumai, kaupiamos medicininės ir asmens apsaugos priemonės bei stiprinamas institucijų gebėjimas efektyviai reaguoti į vis platesnį grėsmių spektrą.
„Pasirengimas krizėms prasideda dar iki joms įvykstant. Tokie mokymai leidžia institucijoms ne tik stiprinti kompetencijas, bet ir praktiškai patikrinti, kaip valstybė gebėtų veikti sudėtingų ekstremalių situacijų metu. Šiandien ypač svarbu, kad skirtingos institucijos gebėtų veikti kaip vienas mechanizmas – greitai priimti sprendimus, koordinuoti veiksmus ir užtikrinti efektyvų reagavimą į grėsmes“, – sako Ekstremalių sveikatai situacijų centro direktorė Audronė Sviklaitė.
ESSC „rescEU“ projekto vadovė Raimonda Klimašauskaitė pažymi, kad besikeičiantis grėsmių pobūdis reikalauja nuolat stiprinti pasirengimą ir praktinius gebėjimus. Anot jos, Lietuvoje įgyvendinant projektą kuriami rezervų sandėliai, kaupiamos medicininės priemonės ir asmens apsaugos įranga, o po mokymų planuojama papildomai įvertinti galimas grėsmes ir pagal tai stiprinti rezervų pajėgumus.
Nacionalinio krizių valdymo centro Planavimo biuro vedėjas Aurimas Guščius akcentuoja, kad efektyvus reagavimas į CBRN grėsmes neįmanomas be nuolatinio tarpinstitucinio pasirengimo ir praktinių pratybų. Pasak jo, tokie mokymai leidžia institucijoms ne tik stiprinti bendradarbiavimą, bet ir identifikuoti silpnąsias vietas, kurios realios krizės metu gali turėti lemiamą reikšmę reagavimo greičiui ir veiksmų koordinavimui.
Tokio pobūdžio mokymai tampa svarbia valstybės pasirengimo grandimi, leidžiančia institucijoms stiprinti tarpusavio koordinavimą, įvertinti reagavimo pajėgumus ir didinti Lietuvos atsparumą šiuolaikinėms grėsmėms. Augant kompleksinių krizių rizikai, praktinis pasirengimas ir gebėjimas veikti koordinuotai tampa vienu svarbiausių nacionalinio saugumo elementų.
