Korupcijos prevencija

Korupcijos prevencijos tikslas – stiprinti nacionalinį saugumą, kurti socialinę gerovę, didinti administracinių, viešųjų ir kitų viešojo sektoriaus paslaugų teikimo kokybę, saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę, kad korupcija kuo mažiau trukdytų plėtoti demokratiją ir ekonomiką.

2022 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino 2022–2033 m. nacionalinę darbotvarkę korupcijos prevencijos klausimais, kuri pakeitė Nacionalinę kovos su korupcija 2015–2025 m. programą ir yra pagrindinis nacionalinio lygmens strateginio planavimo dokumentas korupcijos prevencijos srityje Lietuvoje.

Nustatytos Nacionalinės darbotvarkės kryptys:
- formuoti antikorupcines nuostatas ir plėtoti antikorupcines kompetencijas;
- siekti tvarių, neteisėtai įtakai atsparių politinių, valdymo, administracinių ir finansinių sprendimų bei kokybiškų viešųjų ir administracinių paslaugų;
- siekti veiksmingos korupcijos kontrolės ir nešališko, objektyvaus teisingumo vykdymo bei teisės viršenybės užtikrinimo.

Plačiau: https://www.stt.lt/korupcijos-prevencija/7439

 

Korupcija, paprastai vadinama piktnaudžiavimu suteikta galia siekiant privačios naudos, yra daugiasektorinis reiškinys, pasireiškiantis tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje, tiek politinėje arenoje. Nors korupcija gali būti smulkių nusikaltimų arba sudėtingos aukšto lygio korupcijos forma, ji taip pat gali slėptis už favoritizmo ir nepotizmo, interesų konfliktų ir „sukamųjų durų“ reiškinio, kai verslas susitinka su politika. Plačiau

Atsakykite į Specialiųjų tyrimų tarnybos korupcijos prevencijos pareigūnų edukaciniais tikslais sukurto testo dovanų politikos tematika klausimus: Testas

Jei susidūrėte Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centre (toliau - ESSC) su korupcinio pobūdžio apraiškomis, kreipkitės:
1. ESSC [email protected] (elektroniniu paštu).
2. Sveikatos apsaugos ministerijos kontaktais: (8 600) 20656 (telefonu) arba [email protected] (elektroniniu paštu).
3. Praneškite Specialiųjų tyrimų tarnybos kontaktais: (8 5) 266 3333 (telefonu) ar [email protected] (elektroniniu paštu).

Korupcijos prevencijos įstatyme numatytas Pranešimas apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas (9 straipsnis): 
1. Viešojo sektoriaus subjekto darbuotojas apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, išskyrus veiką, kurią galbūt padarė, daro ar rengiasi padaryti jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai (artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso II skyriuje), privalo pranešti Lietuvos Respublikos prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai arba kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai, jeigu jis gavo duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad buvo padaryta, daroma ši veika ar rengiamasi ją padaryti, ir jeigu teisės aktuose nėra nustatytų praneštinos informacijos atskleidimo ribojimų.
2. Viešojo sektoriaus subjekto darbuotojo pranešimas apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams turi būti pateikiamas per įmanomai trumpiausią laiką nuo sužinojimo apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką momento.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai privalo užtikrinti asmens, pranešusio apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, asmens duomenų konfidencialumą ar anonimiškumą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Asmenims, pranešusiems apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali būti taikomos pagalbos, apsaugos ir skatinimo priemonės.

Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro darbuotojų etikos kodeksas, patvirtintas 2023 m. gruodžio 28 d. Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro direktoriaus įsakymu Nr. V-133.

Antikorupcinio elgesio kodeksas, patvirtintas 2022 m. vasario 4 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-258.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ekstremalių sveikatai situacijų centro lobistinės veiklos administravimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2021 m. vasario 12 d. Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro direktoriaus įsakymu Nr. 05-18.

Neteisėto atlygio, gaunamo Sveikatos apaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centre tvarkos aprašas, patvirtintas 2020 m. liepos 27 d. Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro direktoriaus įsakymu Nr. 05-52.

Sveikatos apaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro dovanų, gautų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, taip pat reprezentacijai skirtų dovanų perdavimo, vertinimo, registravimo, saugojimo ir eksponavimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2020 m. liepos 27 d. Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro direktoriaus įsakymu Nr. 05-51.

Sveikatos apaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro pareigos nusišalinti įgyvendinimo, vykdant Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo nuostatas, tvarkos aprašas, patvirtintas 2020 m. liepos 27 d. Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro direktoriaus įsakymu Nr. 05-50.

Ekstremalių sveikatai situacijų centro lygių galimybių politikos ir jos įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2017 m. spalio 18 d. Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro direktoriaus įsakymu Nr. 05-61.

Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų darbuotojų, susidūrusių su galima korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, elgesio taisyklės, patvirtintos 2014 m. liepos 7 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-773.

Informacija apie baudžiamąją atsakomybę už korupcinio pobūdžio veiksmus.

Atmintinė: Siūlo neteisėtą atlygį – kyšį. Kaip elgtis?

Personalo patikimumo užtikrinimas - viena iš korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių sistemos sudedamoji dalis.

Personalo patikimumo užtikrinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo trečiasis skirsnis.

Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro pareigybių, į kurias pretenduojant turi būti surinkta informacija apie asmenį iš įgaliotų institucijų, sąrašas, patvirtintas 2021 m. rugsėjo 14 d. Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro direktoriaus įsakymu Nr. 05-93.

Privačių interesų deklaravimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo antrasis skirsnis.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro tvarkos aprašas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro direktoriaus 2020 sausio 7 d. įsakymu Nr. 05-03 (Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro direktoriaus 2021 vasario 12 d. įsakymo Nr. 05-17 redakcija).

Privačių interesų deklaravimo ir interesų derinimo klausimais plačiau.

Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro direktoriaus 2023 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. V-30 „Dėl 2023 m. kovo 3 d. korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo išvadoje Nr. VDR-115 pateiktų pasiūlymų dėl nustatytų rizikų mažinimo įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo".

Šakinis korupcijos prevencijos sveikatos priežiūros sistemoje 2023–2025 metų veiksmų planas.

Šakinės korupcijos prevencijos sveikatos priežiūros sistemoje priemonių įgyvendinimo ataskaita už 2023 m.

Šakinės korupcijos prevencijos sveikatos priežiūros sistemoje priemonių įgyvendinimo ataskaita už 2022 m.

Šakinės korupcijos prevencijos sveikatos priežiūros sistemoje priemonių įgyvendinimo ataskaita už 2020 m.

Nacionalinė darbotvarkė korupcijos prevencijos klausimaisPlačiau

Nacionalinė kovos su korupcija programa ir jos įgyvendinimo dokumentai.

Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveiktai situacijų centro antikorupcinio teisės aktų vertinimo atlikimo aprašas, patvirtintas 2024-01-31 Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro direktoriaus įsakymu Nr. V-6

Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveiktai situacijų centro antikorupcnio teisės aktų vertinimo atlikimo aprašo Priedas_teikimas atlikti antikorupcinį teisės akto vertinimą

Pažymos formos šablonas

Korupcijos pasireiškimo tikimybė – prielaida, kad tam tikri viešojo sektoriaus subjekto veiklą veikiantys išoriniai ir (ar) vidiniai, ir (ar) individualūs rizikos veiksniai sudarys galimybes atsirasti korupcijai (kilti korupcijos rizikoms).

Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo tvarka nustatyta Korupcijos prevencijos įstatymo 10 straipsnyje (įsigaliojo nuo 2022 m. sausio 1 d.).

Vadovaujantis Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo ir jo atlikimo tvarkos rekomendacijomis, atliekamas korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas konkrečioje (-se) veiklos srityje (-se), nustatant rizikas ir jų veiksnius, parengiama išvada dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo ir rizikų mažinimo ir (ar) jų veiksnių šalinimo priemonių.

Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo tikslai:

- antikorupciniu požiūriu įvertinti viešojo sektoriaus subjekto veiklą;
- nustatyti rizikas, galinčias pasireikšti viešojo sektoriaus subjekto veiklos srityse ir sudaryti prielaidų    darbuotojams ar kitiems asmenims padaryti korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus;
- apskaičiuoti jų lygį, suskirstyti jas pagal svarbą;
- nustatyti korupcijos rizikos veiksnius, sudarančius prielaidų korupcijos rizikoms kilti;
- parengti priemones nustatytoms rizikoms mažinti ir (ar) jų veiksniams šalinti.

Plačiau: Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas

Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro teisės aktai:

Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro direktoriaus 2023 m. kovo 3 d. patvirtinta korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo išvada Nr. VDR-115.

Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas 2020 m. ataskaita ir motyvuota išvada.

Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas 2019 m. ataskaita ir motyvuota išvada.

Korupcijos rizikos analizė – korupcijos rizikos ir jos veiksnių tam tikroje valstybės ar savivaldybės veiklos srityje ar procese, apimančiame vieno ar kelių viešojo sektoriaus subjektų veiklos sritis, nustatymas ir nagrinėjimas antikorupciniu požiūriu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatomis Korupcijos rizikos analizę atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka, kuri yra skelbiama viešai.

Plačiau: Korupcijos rizikos analizės

Centre atliktos apklausos

Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro darbuotojų tolerancijos korupcijai nustatymo apklausa (2023 m.)

Įmonių, dalyvavusių Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro 2022-2023 m. skelbtuose viešuosiuose pirkimuose, apklausa (2023 m.).

Aktualūs teisės aktai:

Korupcijos prevencijos įstatymas

2022–2033 metų nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais

2023 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 324 Dėl 2022–2033 metų nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais koordinatoriaus paskyrimo ir 2022–2033 metų nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais įgyvendinimo 2023–2025 metų plano patvirtinimo"

Šakinis korupcijos prevencijos sveikatos priežiūros sistemoje 2023–2025 metų veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2023 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-813.

Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo ir jo atlikimo tvarkos rekomendacijos

Europos Sąjungos kovos su korupcija teisės aktai

Jungtinių Tautų Konvencija prieš korupciją

Baudžiamosios teisės konvencija dėl korupcijos

Nuorodos:

Specialiųjų tyrimų tarnyba - koordinuoja ir vykdo korupcijos prevenciją valstybėje.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija - užtikrina, kad valdžios įstaigos ir jose dirbantys asmenys etiškai tarnautų žmonėms.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos korupcijos prevencija.

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba - tiria ES biudžetui kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir sunkių pažeidimų ES institucijose atvejus ir formuoja Europos Komisijos kovos su sukčiavimu politiką.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija - daugiašalis forumas, kuriame valstybių narių ekspertai diskutuoja, dalijasi patirtimi bei plėtoja naujas ekonominės bei socialinės politikos gaires, kurios vėliau perkeliamos į praktinį gyvenimą. Nuo 2018 m. liepos 5 d. Lietuva tapo pilnateise šios organizacijos nare. Kovos su kyšininkavimu darbo grupė 1998 įsteigė regioninę programą. Ja siekiama paremti šio tinklo nares kovoje su korupcija ir skatinti antikorupcinę veiklą informacijos ir gerosios patirties mainus, bei donorų veiklos koordinavimą. Plačiau

Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO) sukčiavimo ir korupcijos prevencijos, nustatymo ir reagavimo politika.

Transparency International

Transparency International Lietuvos skyrius

Edukacija:

Specialiųjų tyrimų tarnybos e. mokymo platforma

Skaidrumo akademija - gerosios antikorupcinės praktikos mainų vieta

Sveikatos apsaugos ministerijos korupcijos prevencijos projekto „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“ video medžiaga

Kaip bendrauti su lobistais: rekomendacijos

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro mokymai „Korupcija, kaip predikatas pinigų plovimui“

Tarptautinė antikorupcijos akademija

Kita:

Standartas Antikorupcinės vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės (tapatus ISO 37001:2016)

Standarto "Viešieji pirkimai. Sąžiningumas ir atsakomybė. Reikalavimai ir rekomendacijos" redakcija lietuvių k.

31 October 2023. Uniting the world against corruption: Celebrating the 20th anniversary of the United Nations Convention against Corruption

Atnaujinimo data: 2024-02-07