Dažniausiai užduodami klausimai

Surinkti nedidelį kiekį gyvsidabrio nėra sudėtinga patiems arba galima kreiptis į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112, bet svarbu šiuo metalu neužteršti aplinkos. Pavojingos atliekos neturi patekti į gruntą ir geriamojo vandens rezervuarus. Šiltu metų laiku gyvsidabrį priima stambiagabaričių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo bei rūšiavimo aikštelės. Esant minusinei temperatūrai, aikštelės neturi sąlygų priimti ir laikyti gyvsidabrį, nes jis dažniausiai pristatomas stikliniuose induose su vandeniu. Sandariai uždarytame inde gyvsidabris nekelia jokio pavojaus, todėl tokį indą galima padėti į saugią vietą namuose ir palaikyti iki vasaros, kai galima bus atvežti į atliekų surinkimo aikštelę.

Tyrimus atlieka:

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija

Žolyno g. 36, LT-10210 Vilnius

Tel.: (8 5) 270 9229

Faksas: (8 5) 210 4848

El. paštas: [email protected]

www.nvspl.lt

 Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorija

J. Kairiūkščio g. 10, LT-08409 Vilnius

Tel.: (8 5) 278 0470

Faksas: (8 5) 278 0471

El. paštas: [email protected]

www.nmvrvi.lt

Pastebėję laukinių ar naminių paukščių gaišimus ar sergančius paukščius, praneškite teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai arba Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nemokamu telefonu 8 800 40 403.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

A. Jakšto g. 4/9, LT-01105 Vilnius

Tel.: (8-5) 266 36 61

Faksas: (8 5) 266 36 63

Ypatingų ekologinių situacijų valdymas tel.: (8-5) 273 29 95

El. paštas: [email protected]

www.am.lt

Kreiptis reikėtų į teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyrių.

Lietuvos Respublikos Valstybinė darbo inspekcija

Algirdo g. 19, LT-03607 Vilnius

Tel.: (8 5) 265 0193

Faksas: (8 5) 213 9751

El. paštas: [email protected]

www.vdi.lt

Konsultacijų telefonas (8 5) 213 9772

Pasitikėjimo telefonas (8 5) 213 9750

Naudojamų terminų trumpiniai

ASPĮ – asmens sveikatos priežiūros įstaiga

SPĮ – sveikatos priežiūros įstaiga

VSPĮ – visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga

PASPP – pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos

Rizikos analizė – galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizė

ESVP – ekstremaliųjų situacijų valdymo planas

Saugios SPĮ indeksas – Saugios sveikatos priežiūros įstaigos indeksas

ESSC – Sveikatos apsaugos ministerijosEkstremalių sveikatai situacijų centras

LNSS – Lietuvos nacionalinės sveikatos sistema

ESVG – Ekstremaliųjų situacijų valdymo grupė

Kitos specialistų grupės – konkretiems įvykiams valdyti sudarytos kitos specialistų grupės

Planas – ESSC atliekamų SPĮ parengties ekstremaliosioms situacijoms planinių vertinimų planas

Įsakymas Nr. V-1170 – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2024 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. V-1170 „Dėl asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo ir veiklos organizavimo įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais“

PAGD rekomendacijos – Ūkio subjektų ir kitų įstaigų rizikos analizės metodinės rekomendacijos, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-189 (prieiga: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.400896)

SPĮ stebėsena –sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams, krizėms ar ekstremalioms situacijoms, stebėsena

Klausimynas – Saugios SPĮ indekso vertinimo klausimynas

NVSPL – Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija

NVSC – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos

SAM – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

RSC – Radiacinės saugos centras

GMP – greitoji medicinos pagalba

1. SPĮ rizikų vertinimas

Kaip dažnai ir kuo vadovaujantis rengiama SPĮ Rizikos analizė?

Rizikos analizę privalo rengti visos SPĮ, nepriklausomai nuo jų pavaldumo ar teisinės formos. Už jos parengimą ir atnaujinimą atsakingas SPĮ vadovas arba jo įgaliotas asmuo.

Rizikos analizė:

• peržiūrima ir prireikus atnaujinama ne rečiau kaip kas 3 metus,
• taip pat atsiradus naujiems pavojams, pasikeitus civilinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams, modernizavus įrenginius ar procesus, ar padidėjus rizikai darbuotojų saugumui.

Rizikos analizė rengiama vadovaujantis:

• Nacionalinio krizių valdymo centro parengta Nacionaline rizikos analize;
• PAGD rekomendacijomis;
• Sveikatos apsaugos ministerijos parengta sveikatos sektoriaus rizikos analize;
• Savivaldybių Rizikos analizėmis, kurios apima specifinius pavojus vietos teritorijai (pvz., upių potvyniai, pramoninės avarijos, infrastruktūros pažeidžiamumas).   

2.  ESVP rengimas

Kokios SPĮ privalo rengti ir teikti ESVP ESSC?

ESVP privalo rengti ir juos ESSC teikti visos LNSS priklausančios ir nepriklausančios SPĮ, nepaisant jų pavaldumo ar teisinės formos, nepriklausomai nuo jų dydžio ir teikiamų paslaugų apimties:

• ASPĮ: valstybės ir savivaldybių ASPĮ, privačios ASPĮ, Nacionalinis kraujo centras, Valstybinė teismo medicinos tarnyba, Respublikinis priklausomybės ligų centras.
• VSPĮ: NVSPL, savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, privačios VSPĮ, NVSC.

Ar SPĮ, turinti padalinių, privalo rengti ESVP kiekvienam padaliniui atskirai?

SPĮ turint padalinių rengiamas vienas bendras ESVP, kuris turi būti suderintas su savivaldybėmis, kuriose yra SPĮ padaliniai.
ESVP turi būti nurodyti visi duomenys ir informacija apie padalinius – jų vieta, veiklos pobūdis, darbuotojų skaičius, įvertinti galimi pavojai, numatytos priemonės veiklos tęstinumui ir saugai užtikrinti, turimi ištekliai, SPĮ veiklos koordinavimas įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ar ekstremaliųjų situacijų metu.

Kaip dažnai tikslinamas ir atnaujinamas SPĮ ESVP?

SPĮ ESVP aktualumas vertinamas ne rečiau kaip kartą per metus arba esant reikšmingiems pokyčiams. SPĮ vadovas įsakymu turi paskirti atsakingą darbuotoją arba gali sudaryti darbo grupę, kuri atlieka ESVP aktualumo vertinimą, tikslinimą ir atnaujinimą.

SPĮ ESVP rekomenduojama atnaujinti ne rečiau kaip kas 3 metus arba atsižvelgiant į veiksnius, turinčius įtakos SPĮ parengčiai, tokius kaip civilinės saugos pratybos, naujų grėsmių atsiradimas, civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimai, SPĮ reorganizacija ar SPĮ savininko (dalininkų) nurodymas.

Su kuo derinti ESVP?

SPĮ ESVP turi būti suderintas su:

• savininku (dalininkais);
• savivaldybės, kurios teritorijoje yra SPĮ padalinys, administracija:
  • Savivaldybei derinti teikiama tik ta ESVP dalis, kurioje pateikiama savivaldybės teritorijoje esančio SPĮ padalinio informacija.
  • Vadovaujantis Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 6 punktu, savivaldybės administracijos direktorius, atlikdamas savivaldybei valstybės perduotą civilinės saugos organizavimo funkciją, skiria savivaldybės parengties pareigūną – savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją, kuris atlieka ir kitas šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas. Atsižvelgiant į tai, savivaldybės administracijos direktorius gali pavesti šiam pareigūnui derinti ASPĮ ir VSPĮ parengtus ESVP.
• su savivaldybės administracija suderintus ESVP projektus privačios SPĮ teikia derinti ESSC.

VSPĮ ESVP turi būti suderintas su:

• institucijomis, organizacijomis ir ūkio subjektais, įtrauktais į ESVP;
• visomis savivaldybėmis, kuriose yra VSPĮ regioniniai padaliniai.

ESVP viešinimas

• SPĮ intranete ESVP neviešinamas.
• ESVG turi turėti prieigą prie ESVP pilnos apimties.
• Kitų SPĮ sudarytų grupių nariai turi turėti prieigą pagal poreikį susipažinti su jų funkcijų atlikimui reikalinga informacija ESVP.

ESVG ir kitų grupių sudarymas

Kiekvienoje SPĮ turi būti sudaryta ir vadovo įsakymu patvirtinta ESVG.  

Pagal SPĮ poreikį (paslaugų teikimo profilį ir specifiką) sudaromos kitos specialistų grupės, kurios ekstremaliosios situacijos atveju padės ESVG užtikrinti SPĮ veiklos valdymą ir bus aktyvuojamos atsižvelgiant į įvykį, ekstremalųjį įvykį, krizę ar ekstremaliąją situaciją: 

1. operacinio vertinimo ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos grupė, informavimo, personalo sušaukimo, veiklos ir ryšių koordinavimo grupė, ryšių su visuomene ir žiniasklaida grupė; 

2. paramos (operatyvinė, materialinio techninio aprūpinimo grupė (priedangos ar padidinto saugumo patalpos aptarnavimo grupė, evakuacijos grupė), techninės pagalbos grupė (avarijų likvidavimo, elektros energijos tiekimo užtikrinimo, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo ir kt.); 

3. specializuotos asmens sveikatos priežiūros grupės, kurios užtikrina operatyvų komandinį sveikatos priežiūros specialistų darbą įvairios kilmės įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais: chirurgų, traumatologų, reanimatologų, toksikologų, nefrologų, infektologų ir kt. 

SPĮ sudarytos grupės patvirtinamos įstaigos vadovo įsakymu.

3. ESSC vykdoma stebėsena  

Kurios SPĮ patenka į metinį Planą?

Į Planą patenka tik LNSS priklausančios SPĮ, t.y. SPĮ, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa dėl paslaugų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Toks skirstymas yra pagrįstas šiuo metu taikomu SPĮ parengties vertinimo rodikliu, nustatytu Lietuvos Respublikos  Vyriausybės nutarime bei SAM strateginiame veiklos plane. 

Kur rasti Planą?

Planas kiekvienais metais iki vasario 24 d. skelbiamas ESSC svetainėje.

SPĮ, kurios einamaisiais metais patenka į Planą, informuojamos ESSC teikiamu joms raštu, kuriame prašoma pateikti ir reikalingą informaciją SPĮ parengčiai įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams, krizėms ar ekstremaliosioms situacijoms įvertinti.

Kaip sudaromas Planas?

Sudarant Planą, atsižvelgiama į Įsakyme Nr. V-1170 nustatytą SPĮ vertinimo periodiškumą ir kriterijus:

1.  SPĮ vertinimo periodiškumas:

• Kas 2 metus – jei ASPĮ vykdo traumų gydymo centro funkcijas.
• Kas 5 metus – jei paskutinį kartą vertinto ESVP įvertinimas buvo 81–100 %.
• Kas 3 metus – jei paskutinį kartą vertinto ESVP įvertinimas buvo 61–80 %.
• Kasmet – jei paskutinį kartą vertinto ESVP įvertinimas buvo iki 60 %.

2.  Kriterijai, pagal kuriuos SPĮ įtraukiamos į Planą:

• SPĮ, pirmą kartą rengiančios ESVP ir teikiančios stacionarines asmens sveikatos priežiūros ar GMP paslaugas.
• Stacionarines asmens sveikatos priežiūros ar GMP paslaugas teikiančios SPĮ, kurių pakartotinis vertinimas būtinas pagal nustatytą periodiškumą.
• Kitas paslaugas teikiančios SPĮ, pirmą kartą rengiančios ESVP.
• Kitas paslaugas teikiančios SPĮ, kurių pakartotinis vertinimas būtinas pagal nustatytą periodiškumą.

Kokiais teisės aktais vadovaujantis vykdoma SPĮ stebėsena?

SPĮ stebėsenos vykdymas atliekamas vadovaujantis ESSC svetainėje.pateiktais teisės aktais 

Kokie yra ESVP pateikimo ESSC terminai?

Atnaujinti pagal Įsakymą Nr. V-1170 arba naujai parengti ESVP ESSC turi būti pateikti iki
2026 m. vasario 15 d.

Nuo 2027 m. tikslinti ir atnaujinti  ESVP turi būti teikiami ESSC kasmet, ne vėliau kaip iki vasario 15 d. Jeigu poreikio ESVP tikslinti ar atnaujinti SPĮ nebuvo, SPĮ informuoja ESSC raštu apie ESVP aktualumo vertinimą ir tikslinimo ar atnaujinimo poreikio nebuvimą.

4. Saugios SPĮ indeksas 

Kas yra Saugios SPĮ indeksas?

Saugios SPĮ indeksas – tai Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas įrankis, skirtas įvertinti ASPĮ pasirengimą tęsti veiklą įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ar ekstremaliųjų situacijų metu. Saugios SPĮ indeksas parodo, kiek ASPĮ yra pasirengusi išlikti veikli nelaimės atveju, atsižvelgiant į jos aplinką ir teikiamas paslaugas. Išsamesnė informacija apie Saugios SPĮ indeksą skelbiama ESSC svetainėje. 

Saugios SPĮ indekso vertinimo klausimynai:

• Saugios SPĮ indekso vertinimo klausimynas, skirtas stacionarines paslaugas teikiančioms SPĮ ;
• Saugios SPĮ indekso vertinimo klausimynas, skirtas  pirmines ambulatorines paslaugas teikiančioms SPĮ.

Kokios SPĮ ir kada skaičiuoja Saugios SPĮ indeksą?

Saugios SPĮ indeksą skaičiuoja visos ASPĮ, išskyrus:

• privačias ASPĮ, kuriose dirba mažiau nei 50 darbuotojų.
• Kitas ASPĮ, kuriose dirba mažiau nei 50 darbuotojų.
• Nacionalinį kraujo centrą.
• Respublikinį priklausomybės ligų centrą.
• Valstybinę teismo medicinos tarnybą.
• GMP paslaugas teikiančias įstaigas (įmones).

ESSC inicijuoja Saugios SPĮ indekso klausimyno pildymą ir apie tai informuoja atsakingą ASPĮ paskirtą asmenį elektroniniu paštu. Saugios SPĮ indekso klausimynas pildomas kasmet iki vasario 15 d. 

Kaip apskaičiuojamas Saugios SPĮ indeksas?

Saugios SPĮ indeksui įvertinti ASPĮ sudaroma specialistų komanda, atsakinga už klausimyno užpildymą. Klausimynas pildomas kiekvienam ASPĮ priklausančiam pastatui ar statiniui atskirai, kuriame teikiamos paslaugos pacientams, vyksta maisto gaminimas arba tiekimas, saugomi ASPĮ ištekliai, o iš gautų rezultatų apskaičiuojamas bendras ASPĮ Saugios SPĮ indeksas. Klausimyną užpildo ASPĮ sudaryta specialistų komanda, o galutinis Saugios SPĮ indeksas tvirtinamas ASPĮ vadovo arba jį pavaduojančio asmens. Saugios SPĮ indeksas sudaromas įvertinus 151 klausimą. Vertinimo metu atsižvelgiama į:

• pasirengimą valdyti ekstremaliąsias situacijas ir masines nelaimes;
• pastato konstrukciją ir infrastruktūrą;
• elektros, telekomunikacijų, vandens tiekimo, priešgaisrinės apsaugos sistemas;
• atliekų tvarkymo, medicininių dujų sistemos, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas;
• medicininę įrangą ir priemones, medikamentus bei sukauptas atsargas.

 Saugios SPĮ vertinimo komanda 

Vertinimo ataskaita turi būti laikoma konfidencialia. Vertintojams draudžiama aptarinėti vertinimo rezultatus su pašalinėmis šalimis. Atsakomybė už šių principų laikymąsi tenka įgaliotajai institucijai ir vertinimo komandai. Kadangi metodika aiškiai nustato konfidencialumo reikalavimą būtent vertintojams (ne tik bendrą darbuotojų konfidencialumą su darbdaviu), tikslinga būtų su paskirtais atsakingais asmenimis, dalyvausiančiais vertinime, sudaryti atskiras konfidencialumo sutartis. Tokiu būdu užtikrinamas metodikos reikalavimų įgyvendinimas ir išvengiama rizikų dėl netinkamo informacijos naudojimo ar atskleidimo.

Saugios SPĮ indekso reikšmės

0-0.35 
Reikia imtis skubių intervencinių priemonių. Įstaiga greičiausiai neveiks įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ar ekstremaliųjų situacijų atveju bei po jų. Įstaigos saugos ir įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ar ekstremaliųjų situacijų valdymo lygis yra nepakankamas, kad būtų galima apsaugoti pacientų ir įstaigos personalo gyvybes įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ar ekstremaliųjų situacijų metu bei po jų. 

0.36 – 0.65

Reikia imtis trumpalaikių intervencinių priemonių. Dėl dabartinio įstaigos saugos ir įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ar ekstremaliųjų situacijų valdymo lygio kyla pavojus pacientų ir įstaigos personalo saugumui bei įstaigos gebėjimui veikti įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ar ekstremaliųjų situacijų metu bei po jų.

0.66 – 1 

Tikėtina, kad įstaiga veiks įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ar ekstremaliųjų situacijų atveju bei po jų. Rekomenduojama toliau įgyvendinti priemones, skirtas įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ar ekstremaliųjų situacijų valdymui gerinti ir vidutinės trukmės bei ilgalaikes prevencines priemones, kad būtų pagerintas įstaigos saugumo lygis įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ar ekstremaliųjų situacijų atveju bei po jų. 

5. SPĮ kaupiamos priemonės  

Kokioms grėsmėms SPĮ turi kaupti priemones?

SPĮ kaupia priemones:

• Nepertraukiamos veiklos užtikrinimui.
• Cheminės, biologinės, branduolinės, radiologinės kilmės ekstremaliųjų situacijų bei teroristinių išpuolių atvejams. 

Kokios SPĮ, kuriam laikotarpiui ir kokias priemones turi sukaupti?

SPĮ privalo kaupti priemones pagal nustatytus laikotarpius, priklausomai nuo SPĮ gresiančių galimų pavojų:

Įstaigos veiklos tęstinumui

Priemones turi sukaupti visos SPĮ, atsižvelgiant į veiklos pobūdį ir galimo pavojaus, nustatyto Nacionalinėje rizikos analizėje, padarinius SPĮ veiklai:

• Elektros tiekimo sutrikimų atveju – 1 parai.
• Epidemijų, pandemijų, branduolinių ar radiologinių avarijų atveju – 30 parų.
• Kitų pavojų atveju – 3 paroms.

Biologinių grėsmių (epidemijų, pandemijų, bioterorizmo) atveju

Priemones kaupia:

• ASPĮ ir VSPĮ.
• Vaistinės, turinčios licenciją teikti išplėstinės praktikos vaistininko paslaugas.
• Visuomenės sveikatos priežiūros įmonės, atliekančios dezinfekciją, dezinsekciją ir deratizaciją.
• NVSC.
• NVSPL.

Kaupimo laikotarpis: iki 30 parų.

Branduolinių ar radiologinių avarijų bei su radioaktyviosiomis medžiagomis susijusių teroristinių išpuolių atveju

Priemones kaupia:

• ASPĮ
• GMP paslaugas teikiančios įstaigos (įmonės).
• RSC.

Kaupimo laikotarpis: 30 dienų, skirta darbuotojams, dirbantiems su radioaktyviomis medžiagomis ar jų užterštais asmenimis bei teritorijomis.

Cheminių veiksnių sukeltoms ekstremalioms situacijoms ir cheminiams teroristiniams išpuoliams

Priemones kaupia:

• ASPĮ.
• GMP paslaugas teikiančios įstaigos (įmonės).
• NVSC.
• NVSPL.

Kaupimo laikotarpis: iki 3 parų.

Visų kaupiamų priemonių sąrašai, jų kiekiai ir kaupimo terminai detaliai nustatyti Įsakymu Nr. V-1170 patvirtintame Kaupiamų asmeninės apsaugos priemonių ir kitų veiklos vykdymui užtikrinti būtinų priemonių, skirtų pasirengti ekstremaliųjų situacijų, sukeltų cheminių, biologinių veiksnių, branduolinių ar radiologinių avarijų, teroristinių išpuolių bei kitų ekstremaliųjų situacijų, likvidavimui ir jų padarinių šalinimui, bei nepertraukiamos veiklos vykdymui užtikrinti būtinų priemonių ir asmeninės apsaugos priemonių sąrašo, minimalaus sukauptino kiekio (normatyvų) bei kaupimo terminų tvarkos apraše.

Kokie reikalavimai ASPĮ infrastruktūros pritaikymui ekstremaliosioms situacijoms?

Sveikatos sektoriaus parengties ekstremaliosioms situacijoms ar krizėms gerinimui bei ASPĮ infrastruktūros galimoms grėsmėms pritaikymui vadovaujamasi Asmens sveikatos priežiūros įstaigos kritinės infrastruktūros pritaikymo galimoms grėsmėms standartu, kuris taikomas ASPĮ:

• Kurių savininko (dalininko) teises ir pareigas įgyvendina SAM;
• Rekomenduojama ASPĮ, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybių tarybos.

 6. Veiklų ribojimas ir išteklių perskirstymasįvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizės ar ekstremaliųjų situacijų  metu

Įsakymo Nr. V-1170 nuostatos taikomos apimti, kiek aktualu pagal ASPĮ teikiamų paslaugų pobūdį.  

ESVP numatomos priemonės ASPĮ veiklos tęstinumui užtikrinti įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ar ekstremaliųjų situacijų metu:

• Laikinai stabdomos ar ribojamos veiklos sritys, paslaugų teikimo atnaujinimas.
• Svarbiausios funkcijos, kurios vykdomos nepertraukiamai.
• Išteklių ir personalo perskirstymas, rezervų pasitelkimas.
• Pralaidumas (galimų priimti pacientų skaičių per 1 val. ir per parą).

PASPP teikiančioms ASPĮ papildomai:

• Kontaktinių ir nuotolinių paslaugų teikimas.

Stacionarines paslaugas teikiančioms ASPĮ papildomai:

• Paslaugų teikimas 24/7, užtikrinant gyvybiškai svarbias paslaugas.
• Maksimalus papildomų lovų skaičių pagal ASPĮ struktūrą.
• Alternatyvios paslaugų teikimo vietos, kai įprastose patalpose veikla negalima.