Dažniausiai užduodami klausimai

Pastebėję laukinių ar naminių paukščių gaišimus ar sergančius paukščius, praneškite teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai arba Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nemokamu telefonu 8 800 40 403.

Surinkti nedidelį kiekį gyvsidabrio nėra sudėtinga patiems arba galima kreiptis į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112, bet svarbu šiuo metalu neužteršti aplinkos. Pavojingos atliekos neturi patekti į gruntą ir geriamojo vandens rezervuarus. Šiltu metų laiku gyvsidabrį priima stambiagabaričių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo bei rūšiavimo aikštelės. Esant minusinei temperatūrai, aikštelės neturi sąlygų priimti ir laikyti gyvsidabrį, nes jis dažniausiai pristatomas stikliniuose induose su vandeniu. Sandariai uždarytame inde gyvsidabris nekelia jokio pavojaus, todėl tokį indą galima padėti į saugią vietą namuose ir palaikyti iki vasaros, kai galima bus atvežti į atliekų surinkimo aikštelę.

Lietuvos Respublikos Valstybinė darbo inspekcija

Algirdo g. 19, LT-03607 Vilnius

Tel.: (8 5) 265 0193

Faksas: (8 5) 213 9751

El. paštas: [email protected]

www.vdi.lt

Konsultacijų telefonas (8 5) 213 9772

Pasitikėjimo telefonas (8 5) 213 9750

Kreiptis reikėtų į teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyrių.

Tyrimus atlieka:

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija

Žolyno g. 36, LT-10210 Vilnius

Tel.: (8 5) 270 9229

Faksas: (8 5) 210 4848

El. paštas: [email protected]

www.nvspl.lt

 Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorija

J. Kairiūkščio g. 10, LT-08409 Vilnius

Tel.: (8 5) 278 0470

Faksas: (8 5) 278 0471

El. paštas: [email protected]

www.nmvrvi.lt

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

A. Jakšto g. 4/9, LT-01105 Vilnius

Tel.: (8-5) 266 36 61

Faksas: (8 5) 266 36 63

Ypatingų ekologinių situacijų valdymas tel.: (8-5) 273 29 95

El. paštas: [email protected]

www.am.lt

1. Kaip dažnai ir kuo vadovaujantis rengiama sveikatos priežiūros įstaigų (SPĮ) galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizė (Rizikos analizė)?

Rizikos analizę privalo rengti visos SPĮ, nepriklausomai nuo jų pavaldumo ar teisinės formos. Už jos parengimą ir atnaujinimą atsakingas SPĮ vadovas arba jo įgaliotas asmuo.

Rizikos analizė:

• peržiūrima ir prireikus atnaujinama ne rečiau kaip kas 3 metus,
• taip pat atsiradus naujiems pavojams, pasikeitus civilinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams, modernizavus įrenginius ar procesus, ar padidėjus rizikai darbuotojų saugumui.

Analizė rengiama vadovaujantis:

• Ūkio subjektų ir kitų įstaigų rizikos analizės metodinėmis rekomendacijomis, patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-189 (prieiga: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.400896),
• Nacionaline rizikos analize, kurioje aprašyti pavojai, galintys sukelti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją (prieiga: https://lrv.lt/.../NRA%202024_FINAL_12%2002.pdf),
• Sveikatos apsaugos ministerijos parengta sveikatos sektoriaus rizikos analize (prieiga: https://sam.lrv.lt/...).

2. Kokios SPĮ privalo rengti ir teikti ekstremaliųjų situacijų valdymo planus (ESVP) Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrui (ESSC)?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2024 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. V-1170 „Dėl asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo ir veiklos organizavimo įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais“  (Įsakymas Nr. V-1170), ESVP privalo rengti ir juos ESSC teikti visos Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (LNSS) priklausančios ir nepriklausančios sveikatos priežiūros įstaigos, nepaisant jų pavaldumo ar teisinės formos, nepriklausomai nuo jų dydžio ir teikiamų paslaugų apimties:

• Asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ): valstybės ir savivaldybių ASPĮ, privačios ASPĮ, Nacionalinis kraujo centras, Valstybinė teismo medicinos tarnyba, Respublikinis priklausomybės ligų centras.
• Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos (VSPĮ): Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, privačios VSPĮ, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

3. Kurios SPĮ patenka į metinį ESSC atliekamų SPĮ parengties ekstremaliosioms situacijoms planinių vertinimų planą (toliau - Planas)?

Į Planą patenka tik LNSS priklausančios sveikatos priežiūros įstaigos, t.y. SPĮ, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa dėl paslaugų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Toks skirstymas yra pagrįstas šiuo metu taikomu SPĮ parengties vertinimo rodikliu, nustatytu Lietuvos Respublikos  Vyriausybės nutarime bei Sveikatos apsaugos ministerijos strateginiame veiklos plane.

4. Kur rasti Planą?

Planas kiekvienais metais iki vasario 24 d. skelbiamas ESSC interneto svetainėje, adresu: https://essc.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/istaigu-parengties-ekstremaliosioms-situacijoms-stebesena/. 

SPĮ, kurios einamaisiais metais patenka į Planą, informuojamos ESSC teikiamu joms raštu, kuriame prašoma pateikti ir reikalingą informaciją SPĮ parengčiai įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams, krizėms ar ekstremaliosioms situacijoms įvertinti.

5. Kaip sudaromas Planas?

Sudarant Planą, atsižvelgiama į Įsakyme Nr. V-1170 nustatytą SPĮ vertinimo periodiškumą ir kriterijus:

1.  SPĮ vertinimo periodiškumas:

• Kas 2 metus – jei ASPĮ vykdo traumų gydymo centro funkcijas.
• Kas 5 metus – jei paskutinį kartą vertinto ESVP įvertinimas buvo 81–100 %.
• Kas 3 metus – jei paskutinį kartą vertinto ESVP įvertinimas buvo 61–80 %.
• Kasmet – jei paskutinį kartą vertinto ESVP įvertinimas buvo iki 60 %.

2.  Kriterijai, pagal kuriuos SPĮ įtraukiamos į Planą:

• SPĮ, pirmą kartą rengiančios ESVP ir teikiančios stacionarines asmens sveikatos priežiūros ar greitosios medicinos pagalbos paslaugas.
• Stacionarines asmens sveikatos priežiūros ar greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančios SPĮ, kurių pakartotinis vertinimas būtinas pagal nustatytą periodiškumą.
• Kitas paslaugas teikiančios SPĮ, pirmą kartą rengiančios ESVP.
• Kitas paslaugas teikiančios SPĮ, kurių pakartotinis vertinimas būtinas pagal nustatytą periodiškumą.

6. Kokiais teisės aktais vadovaujantis vykdoma SPĮ pasirengimo įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams, krizėms ir ekstremalioms situacijoms, stebėsena?

SPĮ pasirengimo veiklai įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ar ekstremaliųjų situacijų atvejams stebėsenos vykdymas atliekamas vadovaujantis ESSC interneto svetainėje pateiktais teisės aktais: https://essc.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/istaigu-parengties-ekstremaliosioms-situacijoms-stebesena/.

7. Kaip dažnai tikslinamas ir atnaujinamas SPĮ ESVP?

SPĮ ESVP aktualumas vertinamas ne rečiau kaip kartą per metus arba esant reikšmingiems pokyčiams. SPĮ vadovas įsakymu turi paskirti atsakingą darbuotoją arba gali sudaryti darbo grupę, kuri atlieka ESVP aktualumo vertinimą, tikslinimą ir atnaujinimą.

SPĮ ESVP rekomenduojama atnaujinti ne rečiau kaip kas 3 metus arba atsižvelgiant į veiksnius, turinčius įtakos SPĮ parengčiai, tokius kaip civilinės saugos pratybos, naujų grėsmių atsiradimas, civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimai, SPĮ reorganizacija ar SPĮ savininko (dalininkų) nurodymas.

8. Kokie yra ESVP pateikimo ESSC terminai?

Atnaujinti pagal Įsakymą Nr. V-1170 arba naujai parengti ESVP ESSC turi būti pateikti iki 2026 m. vasario 15 d.

Nuo 2027 m. tikslinti ir atnaujinti  ESVP turi būti teikiami ESSC kasmet, ne vėliau kaip iki vasario 15 d. Jeigu poreikio ESVP tikslinti ar atnaujinti SPĮ nebuvo, SPĮ informuoja ESSC raštu apie ESVP aktualumo vertinimą ir tikslinimo ar atnaujinimo poreikio nebuvimą.

9. Kas yra Saugios sveikatos priežiūros įstaigos indeksas (toliau – Saugios SPĮ indeksas)?

Saugios SPĮ indeksas – tai Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas įrankis, skirtas įvertinti ASPĮ pasirengimą tęsti veiklą įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ar ekstremaliųjų situacijų metu. Saugios SPĮ indeksas parodo, kiek ASPĮ yra pasirengusi išlikti veikli nelaimės atveju, atsižvelgiant į jos aplinką ir teikiamas paslaugas. Išsamesnė informacija apie Saugios SPĮ indeksą skelbiama ESSC interneto svetainėje: https://essc.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/skyrius-sveikatos-prieziuros-istaigu-pasirengimas-es/saugios-sveikatos-prieziuros-istaigos-indeksas/

10.  Kokios SPĮ ir kada skaičiuoja Saugios SPĮ indeksą?

Saugios SPĮ indeksą skaičiuoja visos ASPĮ, išskyrus:

• privačias ASPĮ, kuriose dirba mažiau nei 50 darbuotojų.
• Nacionalinį kraujo centrą.
• Respublikinį priklausomybės ligų centrą.
• Valstybinę teismo medicinos tarnybą.
• Greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančias įstaigas (įmones).

ESSC inicijuoja Saugios SPĮ indekso klausimyno pildymą ir apie tai informuoja atsakingą ASPĮ paskirtą asmenį elektroniniu paštu. Saugios SPĮ indekso klausimynas pildomas kasmet iki vasario 15 d.

11. Kaip apskaičiuojamas Saugios SPĮ indeksas?

Saugios SPĮ indeksui įvertinti ASPĮ sudaroma specialistų komanda, atsakinga už Saugios SPĮ indekso vertinimo klausimyno (klausimynas) užpildymą. Klausimynas pildomas kiekvienam ASPĮ priklausančiam pastatui ir statiniui, o iš gautų rezultatų apskaičiuojamas bendras ASPĮ Saugios SPĮ indeksas. Klausimyną užpildo ASPĮ sudaryta specialistų komanda, o suskaičiuotas galutinis Saugios SPĮ indeksas tvirtinamas ASPĮ vadovo arba jį pavaduojančio asmens.

Saugios SPĮ indeksas sudaromas įvertinus 151 klausimą. Vertinimo metu atsižvelgiama į:

• pasirengimą valdyti ekstremaliąsias situacijas ir masines nelaimes.
• pastato konstrukciją ir infrastruktūrą.
• elektros, telekomunikacijų, vandens tiekimo, priešgaisrinės apsaugos sistemas.
• atliekų tvarkymo, medicininių dujų sistemos, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas.
• medicininę įrangą ir priemones, medikamentus ir sukauptas atsargas.

12. Kokioms grėsmėms SPĮ turi kaupti priemones?

SPĮ kaupia priemones:

1. Nepertraukiamos veiklos užtikrinimui.
2. Cheminės, biologinės, branduolinės, radiologinės kilmės ekstremaliųjų situacijų bei teroristinių išpuolių atvejams.

13. Kokios SPĮ, kuriam laikotarpiui ir kokias priemones turi sukaupti?

SPĮ privalo kaupti priemones pagal nustatytus laikotarpius, priklausomai nuo SPĮ gresiančių galimų pavojų:

1. 1. Įstaigos veiklos tęstinumui

Priemones turi sukaupti visos SPĮ, atsižvelgiant į veiklos pobūdį ir galimo pavojaus, nustatyto Nacionalinėje rizikos analizėje, padarinius SPĮ veiklai:

• Elektros tiekimo sutrikimų atveju – 1 parai.
• Epidemijų, pandemijų, branduolinių ar radiologinių avarijų atveju – 30 parų.
• Kitų pavojų atveju – 3 paroms.
  2.  Biologinių grėsmių (epidemijų, pandemijų, bioterorizmo) atveju

Priemones kaupia:

• Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos.
• Vaistinės, turinčios licenciją teikti išplėstinės praktikos vaistininko paslaugas.
• Visuomenės sveikatos priežiūros įmonės, atliekančios dezinfekciją, dezinsekciją ir deratizaciją.
• Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
• Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

Kaupimo laikotarpis: iki 30 parų.

3. Branduolinių ar radiologinių avarijų bei su radioaktyviosiomis medžiagomis susijusių teroristinių išpuolių atveju

Priemones kaupia:

• Asmens sveikatos priežiūros įstaigos.
• Greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančios įstaigos (įmonės).
• Radiacinės saugos centras.

Kaupimo laikotarpis: 30 dienų, skirta darbuotojams, dirbantiems su radioaktyviomis medžiagomis ar jų užterštais asmenimis bei teritorijomis.

4. Cheminių veiksnių sukeltoms ekstremalioms situacijoms ir cheminiams teroristiniams išpuoliams

Priemones kaupia:

• Asmens sveikatos priežiūros įstaigos.
• Greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančios įstaigos (įmonės).
• Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
• Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

Kaupimo laikotarpis: iki 3 parų.

Visų kaupiamų priemonių sąrašai, jų kiekiai ir kaupimo terminai detaliai nustatyti Įsakymu Nr. V-1170 patvirtintame Kaupiamų asmeninės apsaugos priemonių ir kitų veiklos vykdymui užtikrinti būtinų priemonių, skirtų pasirengti ekstremaliųjų situacijų, sukeltų cheminių, biologinių veiksnių, branduolinių ar radiologinių avarijų, teroristinių išpuolių bei kitų ekstremaliųjų situacijų, likvidavimui ir jų padarinių šalinimui, bei nepertraukiamos veiklos vykdymui užtikrinti būtinų priemonių ir asmeninės apsaugos priemonių sąrašo, minimalaus sukauptino kiekio (normatyvų) bei kaupimo terminų tvarkos apraše:

 https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/51e94bf1ac3611efaae6a4c601761171/asr.