Strateginėje veiksmų sesijoje – Ukrainos karo medicinos pamokos Lietuvos sveikatos sistemos pasirengimui
Lapkričio 12 d. Vilniuje Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) surengta strateginė veiksmų sesija pirmą kartą bendram dialogui subūrė Ukrainoje stažavusius Lietuvos medikus, gydymo įstaigų vadovus ir valstybės institucijų atstovus. Susitikimo centre – vienas svarbiausių Lietuvos sveikatos sistemos pasirengimo klausimų: kaip realiomis karo sąlygomis įgytą medicinos patirtį panaudoti stiprinant šalies gebėjimą užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugas didelio masto krizių metu.
Strateginėje sesijoje vertintas Ukrainoje vykusių profesinių stažuočių poveikis, aptarti Lietuvos sveikatos sistemos pasirengimo iššūkiai ir išgryninti prioritetiniai veiksmai artimiausiems 12 mėnesių. Dalyviai analizavo, kaip Ukrainoje įgyta patirtis jau pritaikoma Lietuvos gydymo įstaigose ir kokių sprendimų reikia nacionaliniu lygmeniu.
„Neužtenka, kad Ukrainoje įgyta patirtis praturtintų atskirų medikų profesines žinias ar būtų pritaikoma tik jų darbovietėse. Mūsų tikslas – kad šios pamokos padėtų keisti visos Lietuvos sveikatos sistemos pasirengimą. Todėl šiandien siekiame padėti pagrindą bendram veiksmų planui, kuris sujungtų medikų patirtį su būtinais pokyčiais gydymo įstaigose ir sprendimais valstybės lygmeniu“, – teigia ESSC direktorė Audronė Sviklaitė.
Ukrainoje įgyta patirtis – pagrindas sisteminiams pokyčiams
Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų profesinės stažuotės Ukrainoje suteikia galimybę tiesiogiai perimti medicinos pagalbos organizavimo ir teikimo realiomis karo sąlygomis patirtį. Lietuvos medikai kartu su Ukrainos kolegomis įgyja praktinių žinių apie sudėtingų traumų gydymą, pagalbos teikimą dideliems nukentėjusiųjų srautams ir gydymo įstaigų veiklą ribotų išteklių sąlygomis.
Iki šiol Ukrainoje surengta 17 profesinių stažuočių, kurių metu praktinės patirties įgijo 95 Lietuvos medikai. Pirmąsias septynias stažuotes organizavo Sveikatos apsaugos ministerija kartu su „Blue/Yellow“, o nuo 2025 m. jų organizavimą tęsia ESSC. Įgyvendinant sveikatos priežiūros specialistų pasirengimo krizėms stiprinimo projektą, iki 2029 m. kovo mėn. numatyta Ukrainoje apmokyti 120 specialistų.
Sesijoje stažuočių poveikis vertintas trimis lygmenimis – specialistui, gydymo įstaigai ir visai sveikatos sistemai. Dalyviai pristatė jau įgyvendintus pokyčius: kai kuriose gydymo įstaigose peržiūrėti ekstremaliųjų situacijų planai, pradėtos praktinės pratybos, tikslinti pacientų evakuacijos algoritmai, daugiau dėmesio skiriama alternatyviems elektros, vandens ir ryšio šaltiniams bei medicinos priemonių atsargoms.
„Stažuotės Ukrainoje yra svarbi Lietuvos medikų pasirengimo stiprinimo dalis. Jų metu mūsų specialistai ne tik gilina profesines žinias ir įgūdžius, bet ir dirbdami kartu su Ukrainos kolegomis realiomis karo sąlygomis tiesiogiai prisideda prie sužeistųjų gyvybių gelbėjimo. Į stažuotes medikai vyksta savanoriškai, be papildomo atlygio, o dalis jų vėliau tęsia pagalbą Ukrainoje, dalyvaudami „Blue/Yellow Medical“ organizuojamose misijose. Sugrįžę į Lietuvą, jie aktyviai dalijasi patirtimi, veda mokymus ir prisideda prie kolegų pasirengimo“, – teigia ESSC stažuočių koordinatorė Vaiva Jankienė.
Nuo gydymo įstaigų pasirengimo – prie nacionalinio atsako
Strateginės sesijos metu keturiose teminėse darbo grupėse – traumų centrų veiklos, skubiosios medicinos pagalbos, ligoninių pasirengimo bei slaugos ir reabilitacijos – nagrinėti svarbiausi sveikatos sistemos iššūkiai karo ir kitų didelio masto krizių sąlygomis.
Diskusijose išryškėjo bendrų nacionalinių veiksmų algoritmų, aiškaus atsakomybių paskirstymo ir koordinuoto pacientų srautų valdymo poreikis. Aptarta, kaip būtų užtikrinamas medicinos pagalbos tęstinumas, pacientų perkėlimas ir informacijos perdavimas, jeigu dalis gydymo įstaigų nebegalėtų tęsti veiklos. Taip pat pabrėžta civilinės ir karo medicinos sąveikos bei regionų vaidmens svarba.
„Ukrainos karo medicinos patirtis mums suteikia galimybę į Lietuvos sveikatos sistemos pasirengimą pažvelgti per realių iššūkių prizmę. Turime įvertinti ne tik tai, kam esame pasirengę šiandien, bet ir kokių sprendimų prireiktų, jei su panašiais iššūkiais susidurtume patys. Todėl svarbu, kad šioje sesijoje išgryninti prioritetai neliktų vien diskusijų išvadomis – jie turi atsispindėti valstybės strateginiuose planuose ir daryti realią įtaką tam, kaip Lietuva rengiasi galimoms krizėms“, – pabrėžia sveikatos apsaugos viceministras Skirmantas Krunkaitis.
Nuo Ukrainos pamokų – prie konkrečių veiksmų
Baigiamojoje sesijos dalyje dėmesys sutelktas į tris pagrindines pasirengimo stiprinimo kryptis: medikų kompetencijų ugdymą, gydymo įstaigų pasirengimą veikti ekstremaliosiomis sąlygomis ir veiksmingesnį sveikatos sistemos koordinavimą nacionaliniu lygmeniu.
Sesijoje išgrynintos įžvalgos ir pasiūlymai taps pagrindu rengiant bendrą strateginį veiksmų planą, kuriuo siekiama numatyti konkrečius artimiausių 12 mėnesių prioritetus ir suderinti gydymo įstaigų bei valstybės institucijų veiksmus stiprinant Lietuvos sveikatos sistemos pasirengimą.
Atnaujinimo data: 2026-11-12
Taip pat skaitykite:
Stiprinamas dvišalis bendradarbiavimas sveikatos sistemos krizių valdymo srityje
Iš Ukrainos sugrįžo Baltijos šalių medikai: įgyta patirtis stiprins regiono pasirengimą